Į skausmą ir maudimą artėjant menstruacijoms ar jų metu dažnai moterys nekreipia dėmesio. Kartais skausmas nesiliauja ir juntamas šone ar kitose kūno vietose, tuomet patariama nedelsti ir išsitirti dėl galimos endometriozės. Tai viena sunkiausiai diagnozuojamų ir nenuspėjamų ginekologinių ligų, kuria, Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis, serga 10 proc. vaisingo amžiaus moterų visame pasaulyje.
Skausmas – vienas iš simptomų gausos
„Ši liga susijusi su endometriumu – gimdos gleivinės audinio išplitimu netipinėse kūno vietose. Endometriumo židinių gali būti ne tik lyties organuose (kiaušidėse kiaušintakiuose, gimdoje), bet ir prie kitų dubens organų: žarnyno, pasaito, šlapimtakių. Labai retais atvejais aptinkama ir tolimuosiuose organuose: net smegenyse ar plaučiuose, tokiu atveju per mėnesines moteris gali atkosėti kraujo“, – portalui manodaktaras.lt pasakojo Medicinos ir diagnostikos centro gydytoja akušerė-ginekologė, genetikė Sandra Tumėnė.
Endometriozė neturi tipinių, tik jai būdingų simptomų, dažniausiai, anot gydytojos, ji pasireiškia skausmu, tempimu, maudimu tose kūno vietose, kur yra gimdos gleivinės audinio židiniai, pavyzdžiui, jei kiaušidėse – tuomet skausmas juntamas šone, jei gimdoje – skausmas pilvo apačioje ir pan.
Neretai aplink endometriumo židinį susidaro sąaugos, kurios fiksuoja dubens organus, todėl moteris gali jausti ir lėtinius dubens skausmus, kurie imituoja virškinimo, šlapinimosi bei tuštinimosi sutrikimus.
„Jei endometriozė lokalizuojasi gimdos raumenyje, tuomet prieš ir po mėnesinių gali pasirodyti klampios „šokoladinės“ spalvos išskyros. Tai vienas iš specifinių šios ligos požymių, kurios jau yra signalas, jog laikas kreiptis į gydytoją“, – patarė akušerė-ginekologė S.Tumėnė.
Sergant endometrioze moteris gali jausti pasikartojantį ar nuolatinį skausmą, bet dažniausiai jis linkęs paūmėti prieš menstruacijų pradžią ir tęstis jų metu. Taip yra todėl, kad moters lytiniai hormonai suaktyvina, gausina endometriumą ne tik gimdoje, bet ir jo židinius už gimdos ribų.
Priežastys nėra aiškios
Dėl kokių veiksnių atsiranda endometriozė, pasak gydytojos, iki šiol nėra iki galo aišku. Nei mityba, nei gyvenimo būdas ar fizinis aktyvumas tam neturi įtakos.
„Svarstomas genetinis polinkis, tačiau kol kas nėra atrasti aiškūs už šią ligą atsakingi genai. Mokslininkai sutaria, kad tai daugiaveiksnė liga, kuriai atsirasti reikšmingas ne vienas faktorius. Vienintelė priežastis, kurią gydytojai ginekologai pripažįsta – tai jatrogeninis kelias, t.y. medicininių diagnostinių ar gydomųjų procedūrų sukelta liga. Pvz., atliekant Cezario pjūvį gydytojai gali atsitiktinai gleivinės audinio užnešti ant kitų organų, šio audinio mažytis gabalėlis gali patekti į gimdos raumenis ar ant pilvaplėvės ir prigyti, taip susidaro endometriozės židinys, – paaiškino akušerė-ginekologė S.Tumėnė. – Todėl visada stengiamasi vengti bet kokių operacijų, jei jos nebūtinos. Visuomet rekomenduojama gimdyti natūraliai, jei tik moteris gali. Tačiau dažniausiai endometriozė plinta pati – nuo vieno židinio ląstelės keliauja ir sudaro naują židinį“.
Šią ligą, anot gydytojos, gali paskatinti ir įvairūs uždegimai, kurie, atsiradę dėl lytiškai plintančių infekcijų gimdoje ar kiaušidėse, sukelia pakitimus moters organizme – tokiu būdu pažeisto audinio ląstelės nukeliauja į pilvo ertmę ar kitus organus.
Paplitimu primena vėžinį susirgimą
Dažnai endometriozė, pasak ginekologės, savo plitimo būdu po organizmą primena vėžį: „Gimdos gleivinės audinio ląstelės iš vieno židinio krauju, limfa ar kitais organizmo skysčiais gali nukeliauti ir prigyti kituose organuose. Tokiu būdu liga plinta ir progresuoja. Vis tik, laimei, tai ne vėžinės ląstelės, o tik moters gimdos gleivinės ląstelės. Jos nesidaugina taip sparčiai, nekeičia organo kraujotakos ir funkcijos“.
Ar kiekvienas aštresnis skausmas moters ciklo metu gali liudyti apie endometriozę? Pasak S. Tumėnės, tikrai ne, tačiau profilaktinio vizito pas ginekologą metu pravartu apie tai užsiminti. O jei tokie skundai dažni ar kyla rimtų abejonių, neverta laukti kasmetinio vizito ir vertėtų apsilankyti greičiau.
„Šią ligą gali diagnozuoti tik gydytojas, echoskopu ištyręs moters gimdos audinį, tačiau neretai ir tyrimų gausa gali neaptikti ligos židinio. Jei nepadeda ginekologinė echoskopija, pasitelkiamas magnetinio rezonanso tyrimas (MRT), bet būna, kad ir jis neaptinka židinio, bet tai nereiškia, kad gydytojas atmeta jo galimybę. Židinys gali būti labai mažas, išplitęs, tad radiologiniai tyrimai gali jo nepastebėti”, – pasakojo genetikė.
Šiais laikais vienas patikimiausių endometriozės diagnozės metodų – laparoskopinė dubens operacija, kurios metu chirurgas, aptikęs endometriozės židinius, endometriomas (endometrioidines cistas) ir sąaugas, jas iš karto šalina, pridegina ar atidalina.
Po šios operacijos gydytojas nustato ligos stadiją ir paskiria palaikomąjį gydymą, kad liga neprogresuotų. Nustačius ligos stadiją gydymas yra kompensuojamas ligonių kasų.
Gali atsirasti nevaisingumas
Moteris, turinti reguliarias mėnesines, ovuliacijas ir gyvenanti reguliarų lytinį gyvenimą, tačiau ilgą laiką negalinti pastoti, turi įvertinti ir endometriozės riziką.
„Neretai aplink endometriumo židinį susidariusios sąaugos fiksuoja kiaušintakius arba kiaušides nepalankioje padėtyje. Tačiau ši nevaisingumo priežastis diagnozuojama diagnostinės laparoskopinės dubens operacijos metu. Laiku atlikus operaciją ir sėkmingai atkūrus vidinių lyties organų strukūrą, moteris įgauna galimybę pastoti”, – paaiškino akušerė-ginekologė S. Tumėnė.
Autorė Eglė Dagienė, šaltinis: https://www.manodaktaras.lt/naujienos/laiku-aptikus-endometrioze-galima-isvengti-nevaisingumo-2066