fbpx

Trys pagrindiniai vitaminai nėštumo metu: rizikuoti neverta

Nėštumas yra atsakingas periodas, kai reikia rūpintis ne tik savo, bet ir besivystančio vaikelio sveikata. Motinystę planuojančioms moterims gydytoja akušerė-ginekologė, Lietuvos privačių akušerių-ginekologų draugijos pirmininkė Violeta Jonaitienė pataria folio rūgštį pradėti vartoti bent 3 mėn. iki planuojamo pastojimo.

Folio rūgštis – būtina ne tik nėštumo, bet ir žindymo laikotarpiu, šiuo periodu kartu su maistu moteris jos gauna nepakankamai, rašoma pranešime spaudai. Ši rūgštis reikalinga kūdikio DNR, RNR, raudonųjų kraujo kūnelių gamybai ir kai kurių amino rūgščių sintezei. Dėl folio rūgšties trūkumo vaikas gali gimti su struktūriniais apsigimimais. Todėl folio rūgšties vartoti kasdien reikėtų po 0,4 mg. Pradėjus vartoti vėliau rekomenduoju didesnę dozę – 0,8 mg kasdien, po mėnesio pereiti prie įprastinės dozės. Jei šeimoje yra apsigimimų, tai dozę patartina didinti iki 1–2 mg per dieną“, – teigia gydytoja akušerė-ginekologė V.Jonaitienė. Taip pat svarbu nepamiršti užtikrinti pakankamą vitamino D, kurio trūksta daugeliui Šiaurės šalių gyventojų, kiekį. „Vitaminas D skatina kaulų ir dantų augimą, palaiko normalią jų būseną, palaiko raumenų tonusą, aktyvina imuninės sistemos veiklą, suteikia energijos. Patariu vasarą pabūti saulėje bent 10–15 min. be apsauginių priemonių, kad vitaminas D3 gamintųsi odoje, veikiamas ultravioletinių spindulių“, – pataria gydytoja ginekologė.

Galiausiai svarbu atsižvelgti į tai, ar moteris nėra sirgusi mažakraujyste, ir ar ši liga nėra būdinga jos šeimoje. „Nuovargis, energijos trūkumas, nesugebėjimas susikaupti – pasekmės, bylojančios apie geležies stoką. Tuomet labai svarbu geležį vartoti papildomai, kadangi ji itin reikalinga gaminant hemoglobiną. Jis nuneša deguonį į organizmo ląsteles, kur yra panaudojamas energijai gaminti ir pagrindinėms medžiagų įsisavinimo funkcijoms atlikti. Labai svarbu geležies preparatus vartoti su kraujotakai būtinais vitaminais B12 bei folio rūgštimi. B12 reikalingas raudonųjų kraujo kūnelių, DNR, RNR ir mielino (nervinių skaidulų dangalo) gamybai“, – reziumuoja V. Jonaitienė ir linki sėkmingos motinystės būsimoms mamoms.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/seima/sveikata/trys-pagrindiniai-vitaminai-nestumo-metu-rizikuoti-neverta.d?id=79899157

Vyresnio amžiaus mamų klubas

Turbūt reta moteris jaunystėje pagalvoja, kad vaiką gimdys tik tada, kai sulauks 40-ies. Visuomenėje lyg ir įprasta manyti, kad vaikai turėtų gimti anksčiau. Bet jie gimsta visaip… 

<…>

Pataria ginekologė VIOLETA JONAITIENĖ: „Manau, visos moterys norėtų pagimdyti būdamos kur kas jaunesnės nei 40-ies, bet gyvenime susiklosto visaip. Tad besilaukiančias 40-metes aš tik sveikinu. Kiek vyresnių pacienčių turėjau, visų jų nėštumas ir gimdymas praėjo be didesnių komplikacijų.

Vyresniame amžiuje yra padidėjusi genetinių ligų tikimybė, tačiau atlikus genetinius tyrimus šios ligos yra diagnozuojamos, o tada jau būsimieji tėvai sprendžia, ką daryti. Iš pirmo žvilgsnio statistika gali bauginti. Tikimybė, kad naujagimis sirgs Dauno liga: 18–20 m. amžiaus gimdyvėms yra 1 iš 2000, vyresnėms nei 35 m. – 1 iš 220, esant per 45 m. – 1 iš 30…

Tyčia nėštumo ilgai atidėlioti neverta. Jau nuo 30-mečio moters organizmo folikulų rezervas ima mažėti ir kiaušidžių pajėgumas silpnėja. Taigi didelei daliai 40-mečių moterų, kurios sumanytų pastoti, to padaryti nepavyktų. Neretai dėl to jos kreipiasi į medikus dėl pagalbinio apvaisinimo priemonių. Pasitaiko atvejų, kai menopauzė prasideda (t. y. dingsta mėnesinės ir tikimybės pastoti nebelieka) jau sulaukus 37 m. Pastebėjau, jog dažniau sulaukus vyresnio amžiaus pavyksta pastoti ramioms, be reikalo nesinervinančioms moterims, – yra tiesos tame, kad stresas vaisingumui kenkia“.

Šaltinis: www.mazyliozurnalas.lt

Kaip reikia ruoštis nėštumui?

Kuo toliau, tuo daugiau porų vaikelį planuoti pradeda iš anksto. Tačiau neretai jo planavimas apsiriboja tik skaičiavimais, kada geriausia pradėti vaikelį kviestis. O vertėtų dar ir šį tą įprastiniame gyvenime pakeisti.

<…>

RŪPINAMĖS SVEIKATA

Konsultuoja gydytoja ginekologė VIOLETA JONAITIENĖ

Pirmiausia ruošiantis nėštumui derėtų atsikratyti žalingų įpročių – rūkymo, alkoholio vartojimo. Taip pat rekomenduojama išsitirti sveikatą – ne tik moteriai, bet ir vyrui. Reikia apsilankyti pas šeimos gydytoją, jis paskirs bendruosius kraujo, šlapimo tyrimus, pamatuos kraujo spaudimą, pakonsultuos dėl lėtinių ligų.

Dera išsitirti dėl tuberkuliozės, t. y. pasidaryti plaučių nuotrauką, dėl įvairių infekcijų, susitaisyti dantis. Jeigu dažnai sergama angina ar sinusitu, reikėtų kreiptis į specialistą – anginos sukėlėjas yra pavojingas nėščiajai, taigi gali prireikti operacijos.

Tikslinga ir pasiskiepyti nuo hepatito B, raudonukės, jeigu nebuvote nuo jos skiepyta vaikystėje. Taip pat reikia būti pailsėjusiems, neužmiršti atostogų.

Šaltinis: www.mazyliozurnalas.lt

Ką išgirsime ultragarsu?

Ultragarso tyrimas, arba echoskopija – tai tyrimas, kurio daugelis nėščiųjų laukia susidomėjusios (gal paaiškės, ar gims berniukas, ar mergaitė…), bet kartu ir nerimaudamos (o jeigu jam kažkas negerai?..)

Konsultuoja gydytoja ginekologė Violeta Jonaitienė, www.privatusginekologas.lt

Ką mato medikai
Atliekant ultragarso tyrimą galima apžiūrėti vaisių – pamatyti jo kaukolės kontūrą, galvos smegenis, stuburą, krūtinės ląstą, širdį, kepenis, blužnį, skrandį, žarnyną, inkstus, šlapimo pūslę, išorinius lytinius organus, galūnes, taip pat įvertinti vaisiaus vandenų ir placentos būklę.
Oficialiai Lietuvoje pagal ministro įsakymą nėščiosioms priklauso tik vienas ultragarso tyrimas, atliekamas nuo 18 iki 20 nėštumo savaitės. Tačiau paprastai šie tyrimai valstybinėse poliklinikose atliekami trys (apie 12-ą, 18–20 ir 30–32 nėštumo savaitę). To tikrai pakanka. Jeigu reikia, echoskopija atliekama ir dažniau.
Privačiose klinikose per pirmąjį nėštumo trimestrą paprastai atliekami du tyrimai – per pirmą apsilankymą, praėjus kad ir dešimčiai dienų nuo tada, kai gautas teigiamas nėštumo testo rezultatas, ir 12-ą savaitę.
Pirmomis nėštumo savaitėmis ultragarso tyrimu įvertinama, ar nėštumas vystosi taisyklingai, ar gimdoje, o ne už jos ribų, ar matomas gemalas, kur formuojasi placenta. Patikrinama, ar vaisius gyvas. Jau galima pasakyti, ar vaisiaus dydis, sprendžiant iš paskutinių mėnesinių datos, atitinka normą, ir numatyti gimdymo terminą.
Pakankamai svarbi yra 12-ą nėštumo savaitę atliekama echoskopija. Tuomet įvertinama, ar prie vaisiaus sprando nėra susidariusi vandeninga raukšlė, kuri įspėtų apie Dauno ligos grėsmę (echoskopija šios ligos dar neįrodo, tad prireikus skiriami tolesni genetiniai tyrimai). Jau galima matyti akivaizdžius apsigimimus. Fiksuojamas vaisiaus širdelės darbas. Įvertinama, kurioje vietoje yra susiformavusi placenta, kokia galūnių būklė. Galima pastebėti nervų sistemos vystymosi sutrikimus. Jeigu vaisiaus poza palanki, jau galima pamatyti jo lytį.
18–20 nėštumo savaitę nustatomas vaisiaus vandenų kiekis, užfiksuojama, ar placenta prisitvirtinusi aukštai, ar žemai. Išmatuojamos vaisiaus kūno dalys – galva, pilvas, kojos. Tikrinama, ar vaisiaus dydis atitinka normą, sprendžiant pagal paskutines mėnesines, ir tikslinamas nėštumo laikas. Įvertinama bendra vaisiaus organų būklė. Taip pat šis tyrimas svarbus siekiant diagnozuoti įvairius apsigimimus. Jeigu numanoma, kad yra nesklandumų, pavyzdžiui, nepakankamas vaisiaus vandenų kiekis, po kelių savaičių gali būti atliekamas pakartotinis tyrimas.
30–32 nėštumo savaitę atliekamo tyrimo metu įvertinamas vaisiaus augimas, bendra jo būklė. Nustatoma placentos vieta ir jos brandumo laipsnis. Patikslinama vaisiaus lytis. Atkreipiamas dėmesys į širdelės darbą, pažiūrima, ar nėra širdies ydos. Įvertinama ir vaisiaus padėtis, nors ji iki gimdymo dar gali pasikeisti. Įvardijamas placentos brandumas – kartais placenta subręsta anksčiau, o tai reiškia, kad artėja gimdymas.
Papildomi tyrimai. Nėščiosioms reikia nebijoti kreiptis į medikus, jei yra kažkokių skundų – kraujuoja iš makšties, tyra rudų išskyrų, skauda pilvą ar tiesiog moteris labai jaudinasi, nes prieš tai patyrė nesivystantį nėštumą ar ankstyvą persileidimą. Galiausiai, jeigu jūsų nepriima poliklinikoje dėl eilių, turint nusiskundimų galima kreiptis į ligoninės priimamąjį skyrių, kur taip pat bus atliktas ultragarso tyrimas.

Kaip tai vyksta?
Echoskopija būna vaginalinė, kai daviklis įvedamas į makštį, ir transabdominalinė, atliekama per pilvo sienelę. Nėštumo pradžioje, iki 12-os nėštumo savaitės, daroma vaginalinė echoskopija. Šiuo būdu geriau apžiūrimas gemalas, gimda ir jos priklausiniai. Vėliau paprastai echoskopuojama per pilvo sieną, bet jeigu norima tiksliai įvertinti gimdos kaklelio būklę, jo ilgį ir pan., taikomas vaginalinis metodas. Pasitelkus jį matomi artėjančio priešlaikinio gimdymo požymiai.
Bet kuriuo atveju specialaus pasiruošimo tyrimui nereikia. Tik svarbu, kad atliekant jį šlapimo pūslė nebūtų pilna.
Vaisiaus nuotraukoje iki 12-os nėštumo savaitės galime matyti visą gemaliuką. Sumažinus vaizdą visą vaisių galima matyti ir 18-ą nėštumo savaitę, o vėliau nuotraukose matomos tik atskiros kūno dalys. Nebijokite gydytojo paprašyti, kad duotų jums nuotrauką.

Ar tyrimas tikslus?
Nustatyta, kad iš viso ultragarso tyrimas padeda nustatyti iki 60 proc. vaisiaus vystymosi sutrikimų, o kai kalbama apie rimtas ydas – 80 proc. Paprastai nustatomi stambieji nervų sistemos, stuburo, galūnių defektai.
Retkarčiais gydytojai sulaukia priekaištų dėl to, kad nematė kažkokio sutrikimo, bet taip paprastai būna ne dėl jų kaltės. Ultragarso aparatas parodo ne viską. Štai širdies ydos būna matomos ir nematomos, jų iki gimdymo diagnozuojama apie 50 proc. Ne visuomet matyti ir tai, kad virkštelė apsivijusi aplink kaklą.
Didžiuosiuose miestuose veikia specializuoti perinatologijos centrai, kuriuose ultragarsinius tyrimus atlieka ypač patyrę medikai. Ten moterys siunčiamos pasitikrinti, jei įtariama kažkas negero.

Ar tyrimas nepakenks?
Nėra jokių įrodymų, kad ultragarso tyrimas būtų pavojingas vaisiui ar motinai. Jo metu nesklinda jonizuojanti, arba radioaktyvi, spinduliuotė. Patys medikai nesibaimina dėl to, kad kasdien dirba ultragarso aparatu.
Kita vertus, neverta tirtis be reikalo. Tik jeigu moteris turi skundų ar medikams kyla įtarimų, atliekami papildomi tyrimai. Vis dėlto daugelis privačiai dirbančių gydytojų sutinka echoskopiją atlikti ir tuomet, jei moteris to pageidauja, norėdama sužinoti, kokia vaisiaus lytis, nes praėjusį kartą nebuvo matyti.

Ar galima tiksliai nustatyti…
… naujagimio svorį. Jis prognozuojamas pakankamai tiksliai. Naujagimių, kurių svoris būtų per mažas, šiais laikais nadaug – dažniau jis būna per didelis. Taip neretai nutinka dėl netinkamos moters mitybos, bet būna ir taip, kad ji maitinasi tinkamai, tiesiog giminėje gimsta dideli – daugiau nei 4 kg – naujagimiai.
… naujagimio lytį. Kaip jau minėta, ji gali būti nustatoma jau nuo 11-os nėštumo savaitės. Vėlesniu laikotarpiu metodas itin efektyvus – 93–100 proc. Vaisiaus lytis nustatoma pagal vyriškų lytinių organų buvimą arba nebuvimą. Būna ir taip, kad vaikelis įsitaisęs tokioje padėtyje, kad jo lytinių organų niekaip neišeina pamatyti per visą nėštumą.
… gimdymo datą. Echoskopuojant į sistemą įvedama moters paskutinių mėnesinių data, tuomet atsižvelgiama į vaisiaus matmenis (galvutės, pilvuko, galūnių), išvedamas bendras rezultatas ir taip numatoma apytikslė gimdymo data. Taigi echoskopuojant nustatyta data yra tikslesnė nei apskaičiuotoji vien pagal kalendorių. Galima paklaida – plius minus septynios dienos. Kartais skirtumas būna ir didesnis, bet dažniausiai terminas nuspėjamas kelių dienų tikslumu. Jeigu moteris paskutinių mėnesinių datos neatsimena, remiamasi tik ultragarsinio tyrimo rezultatais ir, suprantama, tuomet tikslumo mažiau.

Kitoks požiūris

Konsultuoja gydytojas akušeris-ginekologas ROMUALDAS ŠEMETA

Daugelis medikų teigia, kad šis tyrimas nėra kenksmingas. Taip, nėra pakankamai įrodymų, kad jis kenksmingas, tačiau nėra ir pakankamai įrodymų, kad jis nekenksmingas. Toks yra oficialus požiūris. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja (ir kai kurie mūsų gydytojai to laikosi) pirmąjį nėštumo trimestrą nedaryti ultragarso tyrimo, jeigu nebūtina. Yra įtarimų, kad dėl šio tyrimo padidėja persileidimo ir nesivystančio nėštumo tikimybė.Taip pat yra duomenų, kad jeigu moteris ultragarsu tikrinama dažnai, padidėja priešlaikinio gimdymo tikimybė.
Pas mus kartais šiuo tyrimu piktnaudžiaujama. Juk yra ir ministro įsakymas, pagal kurį tyrimą reikia atlikti 18–20 nėštumo savaitę ir 41-ą savaitę, jei moteris iki tol nepagimdo. Prieš tai paprastai atliekamas dar vienas tyrimas, apie 12-ą nėštumo savaitę, dėl Dauno ligos rizikos. Ir šių dviejų trijų kartų, jeigu nėra nusiskundimų, visiškai pakanka. Nepaisant to, kartais tai daroma kiekvienąkart nėščiajai atvykus pas gydytoją, mat patys medikai tai siūlo, o juk turėtų būti atvirkščiai – gydytojai turėtų moterims patarti nesitirti ultragarsu be reikalo.

Šaltinis: www.mazyliozurnalas.lt

Kada nėščiajai rekomenduojami genetiniai tyrimai?

Šiandien medikų jau nebestebina vyresnio amžiaus gimdyvės, bet sulaukus  35-erių metų nėščiosioms rekomenduojama atlikti genetinius tyrimus. Kodėl būtent nuo 35-ių? Kokiomis aplinkybėmis ir jaunesnėms moterims patartina apsilankyti pas genetikus? Kaip atliekami genetiniai tyrimai ir kodėl taip svarbu žinoti išvadas?

Gydytoja akušerė-ginekologė, genetikė Sandra Tumėnė pastebi, kad brandaus amžiaus gimdyvių daugėja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Vyresnės moterys sėkmingai išnešioja ir pagimdo sveikus kūdikius, bet su amžiumi didėja įvairių ligų rizika. Taip pat ir chromosominių.

„Taip nutinka todėl, kad žmogaus lytinės ląstelės dalinasi 2 kartus: iš pradžių padvigubėja, o vėliau dalinasi ne į 2, o į 4. Tam, kad turėtų lygiai po pusę genetinės medžiagos, pilną genų rinkinį. Su amžiumi šie reparacinės sistemos sugebėjimai mažėja, ji pradeda daryti klaidas, nors jos ir yra suderinamos su gyvybe. Dauno sindromo atveju dalinantis į vieną ląstelę patenka dvi 21 chomosomos, o kitą nepatenka nė vienos. Tokių genetinių klaidų vyresniame amžiuje pasitaiko daugiau“, – teigia gydytoja. Pasak jos, vyresnėms mamoms išauga rizika pagimdyti vaiką su chromosomų skaičiaus pakitimais, kurie atsakingi už Dauno, Edvardso ar Patau sindromus.

Apsisprendžiant dėl 35 metų amžiaus rizikingumo, medikės teigimu, buvo vertinta statistika, kada tų apsigimimų pradeda daugėti. „Nustatyta riba, kai 1 atvejis iš 250 nėštumų jau priskiriama didelei rizikai. Buvo stebėta, skaičiuota, kiek Dauno sindromo pasitaiko statistiškai. Ir nuo 35 metų tas skaičius yra 1 atvejis ir 240. Sulaukus tokio amžiaus didėja tikimybė susilaukti vaiko su Dauno sindromu“ , – tvirtina medikė.

Kokiais dar atvejais rekomenduojami genetiniai tyrimai?

Genetiniai tyrimai skiriami, kai yra tam tikrų indikacijų ir padidėjusi rizika dėl būsimo vaiko sveikatos ir raidos. Genetinis vaisiaus ištyrimas suteikia aiškumo: vienais atvejais pašalina nerimą ir tėvai ramiai gali laukti nėštumo pabaigos, kitais – tėvams teks priimti sprendimą – auginti neįgalų vaiką arba nutraukti nėštumą.

„Genetiko konsultacija tikslingiausia nuo 11 iki 13 nėštumo savaitės ir 6 dienų, nes tuo metu galima pastebėti tam tikrus žymenis, kurie vėliau išnyksta, nebesimato“, – sako gydytoja genetikė S. Tumėnė. Tad genetiniai tyrimai rekomenduojami:

Jeigu vaisiaus biologinis tėvas yra vyresnio amžiaus (42 metų ir vyresnis apvaisinimo laikotarpiu); Vyrams daugiau yra būdinga ne chromosomų skaičiaus pakitimas, bet monogeninių ligų atsiradimas.
Jeigu yra buvę ne mažiau kaip du savaiminiai persileidimai ar nesivystantys nėštumai dėl neaiškios priežasties, o taip pat jeigu ankstesnių nėštumų metu nustatyti vaisiaus chromosomų skaičiaus ar struktūros pokyčiai;
Jeigu moteris yra pagimdžiusi vaiką, sergantį chromosomine ar genine liga, arba vaiką, kuriam nustatytos dauginės formavimosi ydos. Moteris tiriama gentiškai dėl pasikartojimo galimybės.
Jeigu moters arba vyro šeimoje, pirmos eilės giminaičiai (tėvai, broliai, seserys, kiti vaikai) serga paveldima arba genetine liga, turi arba turi įgimtų vystymosi defektų.
Jeigu moteris nėštumo pradžioje sirgo ir vartojo vaistus, galinčių turėti teratogeninį poveikį. Taip pat jeigu vartojo alkoholį ar narkotines medžiagas.
Jeigu prieš pastojant ir nėštumo pradžioje turėjo kenksmingas darbo sąlygas (pvz., padidintos temperatūros).
Kai moteris pastoja po pagalbinio apvaisinimo procedūros. Apvaisinant mėgintuvėlyje išorės veiksnių poveikis gali būti stipresnis vaisiui nei jam užsimezgant moters organizme.

Kaip genetiniai tyrimai atliekami?

Gydytoja S. Tumėnė teigia, kad pirmiausia vyksta pokalbis su paciente. „Reikia išsiaiškinti visus veiksnius, labai gerai, kai moteris žino, kokius vaistus vartojo, nuo kada iki kada, jeigu neprisimena pavadinimo, gali atsinešti pakuotę. Tada rizikas galima įvardinti tiksliau“, – pasakoja medikė. Po to moteris yra apžiūrima, pasveriama. Tada brėžiamas genealoginis medis.

„Pravartu žinoti savo šeimos narių genetines, jeigu tokių yra, ligas. Jeigu yra neįgalus artimas giminaitis, naudinga atsinešti jo nuotrauką. Specifiniai požymiai gali daug pasakyti apie paciento būklę“ , – sako genetikė. Vėliau pacientė ištiriama echoskopu. Įvertinama vaisiaus būklė, kuri, pasak medikės, skirtingomis nėštumo savaitėmis gali „išduoti“ skirtingas patologijas.

Kalbant apie vyresnes nei 35 metų moteris pirmiausiai vertinama Dauno sindromo rizika. Atliekami tam tikrų biocheminių žymenų tyrimai. Įrodyta, kad tam tikrų hormonų ir baltymų lygiai yra skirtingi moterims, nešiojančioms vaisių su chromosomine liga (pavyzdžiui, Dauno sindromu) ir nešiojančioms vaisių be chromosominės ligos.

Gentikės S. Tumėnės teigimu, visi duomenys suvedami į kompiuterinę programą ir paskaičiuojama rizika pagal daugelį parametrų I nėštumo trimestre – trims dažniausioms chromosominėms ligoms – Dauno, Patau, Edvardso sindromams, II trimestre – Dauno ir Edvardso sindromams bei nervinio vamzdelio defektams. Jei apskaičiuojama žema rizika, nėra didelės būtinybės atlikti tolesnius tyrimus dėl šių ligų – tikimybė, kad vaisius ja serga – maža.

Iki 14 nėštumo savaitės

Pasak S. Tumėnės, jeigu prognozė yra bloga, rekomenduojama atlikti tolimesnius tyrimus. Jie gali būti invaziniai ir neinvaziniai. Tai priklauso ir nuo nėštumo dydžio. Iki 14 moters nėštumo savaitės yra atliekamas choriono gaurelių biopsija. Tai invazinė procedūra, kurios metu per priekinę nėščiosios pilvo sieną biopsine adata su švirkštu paimama 5–20 mg choriono (besiformuojančios placentos) gaurelių, iš kurių, išskyrus DNR, atliekami molekuliniai genetiniai tyrimai chromosomų pakitimams ar genų mutacijoms nustatyti.

Nuo 15 nėštumo savaitės

Kitas genetinis tyrimas vadinasi amniocentezė – tai taip pat invazinė procedūra, kurios metu iš vaisiaus vandenų ertmės (amniono) per priekinę nėščiosios pilvo sieną biopsine adata su švirkštu paimama 18–20 ml vaisiaus vandenų ir atliekami genetiniai ląstelių bei ląstelių kultūrų tyrimai. Genetinė amniocentezė paprastai atliekama nuo 15 iki 22 nėštumo savaitės, bet esant būtinybei  galima atlikti ir iki 40 nėštumo savaitės.

Pasak S. Tumėnės, šių tyrimų rezultatai leidžia diagnozuoti chromosomines ir genetines vaisiaus ligas. Procedūros atliekamos ambulatorinėmis sąlygomis, operacinėje kontroliuojant adatos kryptį ultragarsu ir trunka vidutiniškai 15 minučių. „Yra tam tikra rizika, iki 1 proc. galima persileidimo rizika. Nors ji ir labai maža, būna, kad moterys atsisako atlikti šiuos genetinius tyrimus. Tokiu atveju joms siūloma atlikti neinvazinį prenatalinį tyrimą“, – sako gydytoja genetikė.

NIPT tyrimas

Tai kraujo tyrimas, neinvazinė procedūra, atliekamas nuo 10 nėštumo savaitės. „Lyginamos mamos ir vaisiaus chromosomų atkarpėlių kiekis, kiek turi mama, ir kiek vaisius, ar jis yra sveikas ar visgi turi papildomų chromosomų“, – sako gydytoja genetikė S. Tumėnė.

Pasak medikės, šis tyrimas gana sudėtingas, Lietuvoje buvo bandoma jį atlikti, bet dėl didelių kaštų buvo atsisakyta jį  daryti. Todėl paimti kraujo mėginiai siunčiami į įvairias šalis, specializuotas laboratorijas. Pacientė pati pasirenka, nes nuo to priklauso ir kaina, ir atlikimo terminas.  Kaina svyruoja nuo 390 iki 1200 eurų, pacientai už tyrimą moka patys, Ligonių kasos nekompensuoja.

NIPT tyrimo tikslumas – 99,9 procento, jo metu ištiriama dėl dažniausiai pasitaikančių 21, 18 bei 13 chromosomų trisomijų, lytinių chromosomų skaičiaus pokyčių ir mikrodelecijų –chromosominių ligų, kurios lemia ne visos chromosomos, bet nedidelių jos dalių trūkumą arba perteklių.

Dėl mikrodelecijų išsivysto širdies ydos, intelekto ir kiti sutrikimai, jos būdingos tiek vyresnių, tiek ir jaunų mamų vaisiams. Kadangi tyrimas nekelia jokios grėsmės nėštumui, jis gali būti skiriamas nepriklausomai nuo moters amžiaus, gretutinių ligų, taip pat esant dvivaisiam nėštumui. NIPT tyrimu nustatoma ir būsimo vaiko lytis.

Sprendžia tėvai

Net jeigu tėvai pasiryžę bet kuriuo atveju išsaugoti vaikelį, jiems verta pasidaryti genetinį vaisiaus tyrimą, kad būtų nustatyta, kokių sutrikimų vaikas turės. Tai svarbu žinoti ruošiantis gimdyti, nes vos gimusiam kūdikiui gali prireikti sudėtingų operacijų. Pasak genetikės S. Tumėnės, geriausia, kai tokie gimdymai yra planiniai, o netoliese laukia atitinkamos specializacijos gydytojų komanda.

Šaltinis: www.manodaktaras.lt

privatusginekologas.lt